- užvaras
- 1 ùžvaras sm. (1) NdŽ, (3b) DŽ, NdŽ; M, L, JbL247,326,350 1. J, KŽ, Pn, Šl, Pšš, Pc laukus nuo ganyklų ar rėžius skirianti tvora, užtvara: Ùžvarų nebuvo nuo kitų kaimų DŽ1. Būdavai da kitą kartą tvoros – tokie užvaraĩ [tarp rėžių] Mšk. Gyvuliams atitvėrė pūdymą ùžvaru Grz. Prie pat ùžvaro buvo pasėti linai Sdb. Žmogus, užsigulęs ant užvaro, ir žiūri sau į laukus LTR(An). Užvarų tverti teko kiekvienam gyvenimui bent po šimtą metrų M.Katk. ^ Aš turėjau karvę kai sodžių, o jos uodega kai užvaras Sln. 2. NdŽ, KŽ, Žml aptverta vieta (ppr. ganykla), aptvaras: Suvaryk karves į ùžvarą DŽ. Vyras – be ùžvaro kiaulių nepagano! Sdb. Kur gano žąsis, buvo ùžvaras, reikdavo dabot tais užvaraĩs Btg. Kad pareina į namus pietų, gyvulius suvaro ing ùžvarą, karvės sugula Žml. Rytelio sugindavo ùžvaran Šd. Dėl arklių šiltų trobų neturi, laiko pastoginėse, o kartais užvaruose be jokių pastogių rš. Javai be jokios pastogės, tiesiog po atviru oru užvaruose stovi TS1900,1. 3. Pšl iš abiejų pusių aptvertas gyvulių varymo takas, varykla: Bandą jau ùžvaru pargena Kair. A užtvėrei karvėm ùžvarą? Šln. Karvės išbėgo iš ùžvaro Žg. 4. DŽ, NdŽ, Sml laukus skiriantis akmeninis pylimas, sankasa: Suversim akmenis ant ùžvaro Lg. Palei kelią akmenų ùžvarai Mšk. 5. skersai ariamas dirvos galas, užuogana, užaras: Nuo kelio nereikėjo ùžvaro tokio plataus Btg. Užvarais sėjo bulves Šts. 6. kas užveriama, vartai: Uždaryk ùžvarą Škt. 7. scom. Ar piemuo, saugantis javus nuo gyvulių.
Dictionary of the Lithuanian Language.